Straipsnis iš MOTO+ žurnalo apie supermoto motociklus pagal mūsų bendruomenės narį 3davt arba Daną Andriuškevičių.
Supermoto
Supermoto – žodis, kuris dar visai nesenai sklandė ore kaip vaiduoklis ir daugėlių buvo palydimas klausiamu žvilgsniu ar net maišomas su kitu, labiau populiariu bei iš senai pažįstamu, Superbike. Tačiau, tai neišvengiamai tampa praeitimi, kai vis garsiau ir tvirčiau yra kirčiuojamas supermoto vardas ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis mažiau lieka klausiančių veidų išgirdus šį vardą, vis mažiau lieka abėjingų šiam ne tik sportui, bet trubūt jau kultu tapusiam – supermoto. Prisidedu ir aš šiandiena prie šio kulto ir pabandysiu įtraukti į tai daugiau bendraminčių, o gal tiesiog dar neapsisprendusių. Pabandysiu papasakoti kiek įmanoma glausčiau kas tai yra supermoto, kodel jis yra, iš kur , ir pakeliauti per supermoto pasaulį bei pasidalinti savo nuomone.
Istorija
Manau kaip ir daugelių atvėjų tikslingiausia būtu pradeti pažindintis nuo faktų. Taigi kas tai yra supermoto ir iš kur tai atsirado?
Supermoto pasaulyje atsirado kaip sporto šaka, motociklų lenktynės, kai 1979 metais amerikietis, motociklų lenktynių organizatorius Gavinas Trippas ( angl. Gavin Trippe) suorganizavo pirmasias lenktynes, kurios buvo skirtos pagaliau išsiaiškinti, kurių gi moto lenktynių atstovas: motokroso, žiedo, enduro ir t.t., yra visdėlto stipriausias. Tam buvo specialiai pastatyta pirmoji supermoto lenktynių trasa, kurios 50% ilgio sudarė asfaltas ir 50% grubios žvyro dangos. Dabartinėse lenktynėse dažniausias derinys 70% asfalto ir 30% žvyro. Jau tada paaiškėjo, kad geriausiai tokioms lenktynėms tinka motokroso motociklai su nedideliais pakeitimais. Laikui bėgant šios lenktynės tapo tradicinėmis ir jas net rodė per ABC kanalą. Tačiau po 5 metų, tuo metu dar vadintos Superbiker lenktynės, Šiaurės Amerikoje praktiškai mirė. Už supermoto išsaugojima turėtume būti dekingi Prancūzams, kurie 1985 metais mielai “pasisavino” šių lenktynių mintį ir pakeitę pavadinimą į Supermotard, pradėjo puoselėti šį sportą Europoje. Europoje šis sportas ir toliau augo, ir populiarėjo kol 2003 metais vėl sugrįžo Š. Amerika kaip AMA organizacijos lenktynės, bet vėl gi nauju vardu – SUPERMOTO. Šiuo metu supermoto yra vienos populiariausių motociklų lenktynių Europoje, kurios sutraukia tūkstančius žiūrovų bei entuzijastų. Amerikoje jos taip pat užima garbingą vietą bei deda savo indėlį į X - žaidynes (angl. X-games).
Motociklo koncepcija
Kaip jau žinome supermoto visų pirmą yra lenktyninis motociklas, todėl pirma apžvelkime tikrus supermoto “arkliukus”. Kaip jau žinome iš lenktynių koncepcijos, nuo pat pirmų supermoto žingsnių motociklizmo pasaulyje tam labiausiai tiko motokroso technika. Kodėl? Trasa tiek asfaltas, tiek žvyras ar gruntas, todėl motociklas turi gebėti tiek būti valdomas esant dideliam greiciui asfaltuotoje atkarpoje, tiek neprarasti valdomumo ant prasto sukibimo dangos, bei atlaikytų duobių bei tramplynų keliamus iššūkius motociklo pakabai.
Pakaba – būtent del asfaltuotų atkarpų trasoje krosinis motociklas neišvengia pakabos pakeitimų. Daugėlis lenktyninių supermoto motociklų turi žemintą, mažesnės eigos,bei kietesnę sportinę pakabą, trumpintą galinę šakę, vairo šoninių smūgių slopintuvą (dempferį), sportinius priekinės šakės tiltelius. Pasterieji pakeitimai yra daromi norint sumažinti motociklo prošvaisą bei ratų bazę, suteikiant motociklui stabilumo posūkiuose ir greitose tiesiosiose. Į stabilumo gerinimą savo indėlį deda ir platesni, mažesnio diametro ratlankiai, labiau pritaikyti asfalto padangoms. Padangos beje dažniau naudojamos slick tipo arba taip vadinami “pjaustyti slikai”- tai slick tipo padangos su nedidelėmis skersai padanga einančiomis įpjovomis, kurių technologija buvo pasiskolinta iš ralykroso automobilių.
Aišku kaip ir kiekvina sportinė mašina motociklai neišvengia stabdžių patobulinimo – didelio diametro plaukiojantys diskai, 4 ar net 6 cilindriukų suportai, armuotos stabdžių skysčio šlangelės, radialiniai slėgio cilindrai ir t.t.
Tačiau taliekant visus pakeitimus niekad negali būti pamirštas ir kitas trasos ruožas, tai žvyras ar gruntas. Todėl tikras supermoto motociklas visada lieka kompromisinis motociklas su daugybe apgalvotų pakeitimų siekant dvejopos naudos.
Variklis – supermoto varikliai neturi didelės savo specifikos, tai dažniausiai tie patys krosinių motociklų agregatai, apginkluoti didinta variklio kubatūra, sportiniais stumokliais,paskirstimo velenais, dideliais vožtuvais, titaniais švaistikliais ir “besočiais” karburatoriais, praslystančiomis sankabomis bei sportinėmis pavarų dėžėmis,kurių perdavimas gali būti keičiamas atsižvelgiant į trasos konfigūraciją. Perdavimas taipogi dažnai keičiamas ir varančiųjų žvaigždžių konfiguracijomis, pasirenkant skirtigą derinį su skirtingu dantų skaičiumi. Pvz.: didinant galinės žvaigždės dantų skaičių laimima keletas virtualiu Nm sukimo momento,kas sąlygoja geresnį motociklo įsibėgėjimą, tačiau prarandama keletas km/h nuo max greičio. Aišku nepamirštama ir išmetimo sistema.
Turbūt visų pakeitimų išvardinti būtų ir neįmanoma, nes jie dažnai priklauso ir nuo vairuotojo, kuris prisitaiko motociklą sau, keisdamas sėdynės aukštį pagal savo ūgį, vairą pagal rankų ilgį, pakojus ir t.t.
Dažniausiai pasirenkami sportui modeliai yra šie: Honda crf 450r, Kawasaki kxf450, Yamaha yz 450f, Suzuki rmz450, Husqvarna smr 450/510, Husaberg Fs450/650,KTM sx450/525/smr450/560.
Bei keletas kitų tokių kaip Vertemati, Tomos, TM, firmų modelių. Po pakeitimų šie motociklai neretai viršija 70 ag galingumą, bei 60-70Nm sukimo momentą, sverdami vos 100-120 kilogramų.
Visai kitas reikalas yra gatviniai supermoto agregatai. Daugėlis jų yra taip pat krosinių ar enduro motociklų broliai, kitaip sakant enduro tipo motociklai prifarširuoti supermoto detalių. Tokio tipo motociklai yra perdaromi lygiai tais pačiais principais kaip ir sportiniai agregatai, tik šiuo atvėju daugiau įtakos pakeitimų kiekiui turi vairuotojo poreikiai. Dažniausiai apsiribojama ratų pakeitimu, stabdžių patobulinimais ir pan. Retas kuris iš gatvinių supermoto savininkų renkasi “hard” tiuningą. Nors neretai šie poreikiai išauga ir iki sportininkų lygio įrangos.
Legaliems supermoto projektams rečiau pasirenkami taip vadinami,anksčiau minėti, R klasės agregatai reikalaujantys daug priežiūros ir lėšų, ir dažniau ant supermoto ratų stoja galbūt sunkesni, bet ilgaamžiškesni “vyresnieji broliai”, tokie kaip Honda XR650/650R, Yamaha XT, Suzuki DR650 ir pan. Nors tikrai neretas atvėjis gatvėja pamatyti ir extramalesnės technikos iš R kategorijos.
Norėtusi išskirti dar vieną supermoto motociklų kategoriją, kuri taipogi yra svarbi ir istorijos dalis mano nuomone. Tai gatvinai supermoto motociklai gavę visą reikiamą supermoto įrangą jau gamykloje. Tokie motociklai toli gražu pasirodė ne kartu su supermoto sportu, o turbūt tik supermoto sporto populiarėjimo metu Europoje. Pirmieji į šią rinką kaip tik ir suskubo įšokti Europos motociklų gamintojai, tokie kaip KTM ar Husqvarna. Tiesa jų pirmieji modeliai taip pat buvo tik patobulinti ir pritaikyti labiau asfaltui enduro klasės motociklai, tokie kaip KTM LC2 ar Husqvarna TC610. Vėliau pasirodė ir anksciau minėti R klasės gamykliniai agregatai, tokie kaip Husqvarna smr, Husaberg FS, KTM smr. Vėliau pasirodė ir gamyklinių grynakarujų lenktyninių modelių, kurie neturi nei apšvietimo,nei akumuliatorių ir vos išriedėję iš gamyklos galėjo traukti į trasą. Tokiais modeliais pasipuošė KTM, Husaberg, Husqvarna, Vertemati, TM bei keletas kitų.
Paskutiniais metais stengiasi neatsilikti ir japonų gamintojai su tokiais modeliais kaip Suzuki drz400sm, Yamaha XT660X ar Honda FMX650. Tačiau jie nėra tokie aštrūs ir ne taip įsijautę I supermoto vaidmenį kaip Europiečių kūriniai. “Japonai” sunkoki, ne tokie galingi, tačiau galbūt patikimesni ir lenkia “europiečius” ilgaamžiškumu. Deja mano supratimu grynakraujis supermoto agregatas turėtų būti kiek įmanoma panašesnis į sportinį motociklą, nei į japonų reklamuojamą enduro su labiau asfaltui pritaikytais ratais.
Valdymas
Nesvarbu kokį supermoto motociklą pasirinksite, visada susidursite su panašiomis valdymo savybėmis dėl kai kurių techninių sprendimų vienijančių šią klasę. Turbūt esminis ir labiausiai juntamas, tai motociklo svoris, kuris kartais gali neviršyti net 100kg. Tai ne tik sąlyginai atsveria ,pavadinkime tai trūkumu, aukštą svorio centrą, bet ir suteikia nepamirštamas valdymo savybes. Motociklo guldymas asfalto trasoje kartais net pasiekia tokia ribą, kai motociklas rankenų galais siekia asfaltą, tokie kraštutinumai iššaukia ir dar vieną supermoto išškirtinumą, tai savitą važiavimo stilių, kurį aptarsim truputį vėliau. 100kg, kai galia kartais siekia 70ag ir net daugiau. Paprasta matematika – 0,7ag/1kg – svorio ir galios santykis lenkia tokius agregataus kaip Suzuki GSX1400, garsėjančius kaip “nesveikos” traukos atstovus. Kiekviena pavara motociklas kaip laukinis arklys vis bando atsistoti ant galinio rato ir išplėšti rankenas iš vairuotojo rankų. Aišku variklio atžvilgiu supermoto yra labiau kroso atstovas nei žiedo,turintis vieno ar dviejų cilindro variklį, galios resursą sukauptą prie žemų apsukų bei trumpų pavarų paketą, todėl jokiu būdu negalėtų varžytis su keturių cilindrų GSXu traukos lenktynėse del greičio trūkumo. Paspaudus priekinius stabdžius, neįtikėtinai mažas svoris vėl padaro savo, atvirkščias variantas praktiškai garantuotas - galinis ratas kyla aukštyn, o motociklas sustoja “5 centu monetos plote”. Toks motociklo elgesys toli gražu reikalauja ne pradedančiojo motociklininko įgūdžių ir klaidų neatleidžia, nors lengvo kritimo atžvilgiu taip pat turi savų privalumų: variklis giliai pasislepęs rėme retai kada nukenčia, o kartais panaudoti pigūs plastikai apdailai “neplėšo piniginės”.
Sugrįžkime prie valdymo įpatumų. Supermoto lenktynių trasose galima pamatyti įvairių važiavimo stilių, bet tai yra turbūt todėl, kad grynakraujų supermoto lenktynininkų yra dar nedaug, o tuo labiau trenerių. Todėl daugėlis sportininkų atsineša su savimi ir savitą valdymo stilių iš kitų sporto šakų, dažniausiai motokroso arba žiedinių lenktynių.
Tačiau ne tik lenktynėse, bet ir gatvėse yra paplitęs neįprastas supermoto važiavimo stilius, kartais iš šono atrodantis net keistai. Tai motociklo guldymas posūkyje, kai vairuotojas stengiasi ne gulti kartu su motociklu ir siekti keliu asfaltą, o atvirkščiai – vidinėje posūkio dalyje esančią koją tiesti į priekį, o guldydamas motociklą vairuotojas nelenda po juo, o kaip tik stengiasi užlipti ant jo ir išlikti kuo horizontalesnėje padėtyje. Taip sukuriamas įspūdis, kad vairuotojas yra atskirai nuo motociklo ir motociklą vairuoja po savim. Aišku, jei kalba eina apie važiavimą žvyro trasa, tada dažniausiai yra naudojamasi motokroso patirtimi.
Yra dar keletas supermoto valdymo savybių, tai staigus pavarų žeminimas prieš posūkį iki galinio rato blokavimo, taip sukeliant motociklo slydimą ir efektingą įvažiavimą į staigius supermoto trasų posūkius. Stabdymas varikliu viena iš priežasčių kodėl supermoto retai naudojami dvitakčiai varikliai. Nuo pilno rato blokavimo ir nevaldomo slydimo sportininkus gelbsti slystanti sankaba. Šis stabdymo būdas naudojamas ir superbike lenktynėse, bet del dažniausiai vienacilindrių variklių su itin didele kompresija ir mažesnių greičių nei superbike, supermoto stabdymas slystant kone šonu yra žymiai aštresnis ir dažniau naudojamas.
Pabaigai
Ir vis dėl to, supemoto, kas tai? Ar tai motokrosas, ar žiedas, o gal enduro…? Ar tai labiau sportas, ar kultas po truputį užgrobiantis ekstremalių pojūčių ant dviejų ratų ieškotojus…?Kultas po truput judantis per pasaulį, išnykstantis ir vėl atsirandantis, kaip kad nutiko už atlanto. Vis populiarėjantis europoje ir tirkai nesvetimas Lietuvoje, kur turime ne tik internetinę svetainę www.supermoto.lt, bet ir supermoto asociaciją, kuri manau padės plėtoti šį sportą ir supermoto įvaizdį lietuvoje.
Ne kartą esu girdėjęs supermoto motociklus dar vadinant “fun bike”, kas reikštų iš anglų kalbos išvertus – linksmas motociklas. Ir tai manau teisingiausias supermoto apibūdinimas.
Danas Andriuškevičius
